neįsitikindavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikindavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikindavęs, mot. g. neįsitikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikindavęs	neįsitikindavę	neįsitikindavusi, neįsitikindavus	neįsitikindavusios	-	neįsitikindavę
kilm.	neįsitikindavusio	neįsitikindavusių	neįsitikindavusios	neįsitikindavusių	-	-
naud.	neįsitikindavusiam	neįsitikindavusiems	neįsitikindavusiai	neįsitikindavusioms	-	-
gal.	neįsitikindavusį	neįsitikindavusius	neįsitikindavusią	neįsitikindavusias	-	-
įnag.	neįsitikindavusiu	neįsitikindavusiais	neįsitikindavusia	neįsitikindavusiomis	-	-
viet.	neįsitikindavusiame	neįsitikindavusiuose	neįsitikindavusioje	neįsitikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikindavusysis	neįsitikindavusieji	neįsitikindavusioji	neįsitikindavusiosios	-	-
kilm.	neįsitikindavusiojo	neįsitikindavusiųjų	neįsitikindavusiosios	neįsitikindavusiųjų	-	-
naud.	neįsitikindavusiajam	neįsitikindavusiesiems	neįsitikindavusiajai	neįsitikindavusiosioms	-	-
gal.	neįsitikindavusįjį	neįsitikindavusiuosius	neįsitikindavusiąją	neįsitikindavusiąsias	-	-
įnag.	neįsitikindavusiuoju	neįsitikindavusiaisiais	neįsitikindavusiąja	neįsitikindavusiosiomis	-	-
viet.	neįsitikindavusiajame	neįsitikindavusiuosiuose	neįsitikindavusiojoje	neįsitikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikindavęs, mot. g. neįsitikindavusi.
• Skiemenys: ne-į-si-ti-kin-da-vu-siuo-ju

neįsitikindavusiuoju

1. tas, kuris neįsitikindavo

Etimologija

<= neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino <= ne- + įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---