neįsitikinę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsitikinę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsitikinęs, mot. g. neįsitikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikinęs	neįsitikinę	neįsitikinusi, neįsitikinus	neįsitikinusios	-	neįsitikinę
kilm.	neįsitikinusio	neįsitikinusių	neįsitikinusios	neįsitikinusių	-	-
naud.	neįsitikinusiam	neįsitikinusiems	neįsitikinusiai	neįsitikinusioms	-	-
gal.	neįsitikinusį	neįsitikinusius	neįsitikinusią	neįsitikinusias	-	-
įnag.	neįsitikinusiu	neįsitikinusiais	neįsitikinusia	neįsitikinusiomis	-	-
viet.	neįsitikinusiame	neįsitikinusiuose	neįsitikinusioje	neįsitikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsitikinusysis	neįsitikinusieji	neįsitikinusioji	neįsitikinusiosios	-	-
kilm.	neįsitikinusiojo	neįsitikinusiųjų	neįsitikinusiosios	neįsitikinusiųjų	-	-
naud.	neįsitikinusiajam	neįsitikinusiesiems	neįsitikinusiajai	neįsitikinusiosioms	-	-
gal.	neįsitikinusįjį	neįsitikinusiuosius	neįsitikinusiąją	neįsitikinusiąsias	-	-
įnag.	neįsitikinusiuoju	neįsitikinusiaisiais	neįsitikinusiąja	neįsitikinusiosiomis	-	-
viet.	neįsitikinusiajame	neįsitikinusiuosiuose	neįsitikinusiojoje	neįsitikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsitikinęs, mot. g. neįsitikinusi.
• Skiemenys: ne-į-si-ti-ki-nę

neįsitikinę

1. tas, kuris neįsitikino

Etimologija

<= neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino <= ne- + įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---