neįsimąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsimąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytojas	neįsimąstytojai
kilm.	neįsimąstytojo	neįsimąstytojų
naud.	neįsimąstytojui	neįsimąstytojams
gal.	neįsimąstytoją	neįsimąstytojus
įnag.	neįsimąstytoju	neįsimąstytojais
viet.	neįsimąstytojuje	neįsimąstytojuose
šauksm.	neįsimąstytojau	neįsimąstytojai

• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsimąstytoja.

neįsimąstytojas

1. tas, kuris neįsimąsto

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįsimąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

neįsimąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytoja	neįsimąstytojos
kilm.	neįsimąstytojos	neįsimąstytojų
naud.	neįsimąstytojai	neįsimąstytojoms
gal.	neįsimąstytoją	neįsimąstytojas
įnag.	neįsimąstytoja	neįsimąstytojomis
viet.	neįsimąstytojoje	neįsimąstytojose
šauksm.	neįsimąstytoja	neįsimąstytojos

• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. neįsimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstytojas.

neįsimąstytojas

1. ta, kuri neįsimąsto

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---