neįsimąstytinuosius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimąstytinuosius (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstytinas, mot. g. neįsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytinas	neįsimąstytini	neįsimąstytina	neįsimąstytinos	neįsimąstytina	-
kilm.	neįsimąstytino	neįsimąstytinų	neįsimąstytinos	neįsimąstytinų	-	-
naud.	neįsimąstytinam	neįsimąstytiniems	neįsimąstytinai	neįsimąstytinoms	-	-
gal.	neįsimąstytiną	neįsimąstytinus	neįsimąstytiną	neįsimąstytinas	-	-
įnag.	neįsimąstytinu	neįsimąstytinais	neįsimąstytina	neįsimąstytinomis	-	-
viet.	neįsimąstytiname	neįsimąstytinuose	neįsimąstytinoje	neįsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytinasis	neįsimąstytinieji	neįsimąstytinoji	neįsimąstytinosios	-	-
kilm.	neįsimąstytinojo	neįsimąstytinųjų	neįsimąstytinosios	neįsimąstytinųjų	-	-
naud.	neįsimąstytinajam	neįsimąstytiniesiems	neįsimąstytinajai	neįsimąstytinosioms	-	-
gal.	neįsimąstytinąjį	neįsimąstytinuosius	neįsimąstytinąją	neįsimąstytinąsias	-	-
įnag.	neįsimąstytinuoju	neįsimąstytinaisiais	neįsimąstytinąja	neįsimąstytinosiomis	-	-
viet.	neįsimąstytinajame	neįsimąstytinuosiuose	neįsimąstytinojoje	neįsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstytinas, mot. g. neįsimąstytina.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-ti-nuo-sius

neįsimąstytinuosius

1. tas, dėl kurio reikia neįsimąstyti

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---