neįsimąstysimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimąstysimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstysimas, mot. g. neįsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstysimas	neįsimąstysimi	neįsimąstysima	neįsimąstysimos	neįsimąstysima	-
kilm.	neįsimąstysimo	neįsimąstysimų	neįsimąstysimos	neįsimąstysimų	-	-
naud.	neįsimąstysimam	neįsimąstysimiems	neįsimąstysimai	neįsimąstysimoms	-	-
gal.	neįsimąstysimą	neįsimąstysimus	neįsimąstysimą	neįsimąstysimas	-	-
įnag.	neįsimąstysimu	neįsimąstysimais	neįsimąstysima	neįsimąstysimomis	-	-
viet.	neįsimąstysimame	neįsimąstysimuose	neįsimąstysimoje	neįsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstysimasis	neįsimąstysimieji	neįsimąstysimoji	neįsimąstysimosios	-	-
kilm.	neįsimąstysimojo	neįsimąstysimųjų	neįsimąstysimosios	neįsimąstysimųjų	-	-
naud.	neįsimąstysimajam	neįsimąstysimiesiems	neįsimąstysimajai	neįsimąstysimosioms	-	-
gal.	neįsimąstysimąjį	neįsimąstysimuosius	neįsimąstysimąją	neįsimąstysimąsias	-	-
įnag.	neįsimąstysimuoju	neįsimąstysimaisiais	neįsimąstysimąja	neįsimąstysimosiomis	-	-
viet.	neįsimąstysimajame	neįsimąstysimuosiuose	neįsimąstysimojoje	neįsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstysimas, mot. g. neįsimąstysima.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-si-muo-ju

neįsimąstysimuoju

1. tas, kurį neįsimąstys

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---