neįsimąstysią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimąstysią (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstysiantis, mot. g. neįsimąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstysiąs, neįsimąstysiantis	neįsimąstysią, neįsimąstysiantys	neįsimąstysianti	neįsimąstysiančios	-	neįsimąstysią
kilm.	neįsimąstysiančio	neįsimąstysiančių	neįsimąstysiančios	neįsimąstysiančių	-	-
naud.	neįsimąstysiančiam	neįsimąstysiantiems, neįsimąstysiantiem	neįsimąstysiančiai	neįsimąstysiančioms, neįsimąstysiančiom	-	-
gal.	neįsimąstysiantį	neįsimąstysiančius	neįsimąstysiančią	neįsimąstysiančias	-	-
įnag.	neįsimąstysiančiu	neįsimąstysiančiais	neįsimąstysiančia	neįsimąstysiančiomis	-	-
viet.	neįsimąstysiančiame, neįsimąstysiančiam	neįsimąstysiančiuose, neįsimąstysiančiuos	neįsimąstysiančioje, neįsimąstysiančioj	neįsimąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstysiantysis	neįsimąstysiantieji	neįsimąstysiančioji	neįsimąstysiančiosios	-	-
kilm.	neįsimąstysiančiojo	neįsimąstysiančiųjų	neįsimąstysiančiosios	neįsimąstysiančiųjų	-	-
naud.	neįsimąstysiančiajam	neįsimąstysiantiesiems	neįsimąstysiančiajai	neįsimąstysiančiosioms	-	-
gal.	neįsimąstysiantįjį	neįsimąstysiančiuosius	neįsimąstysiančiąją	neįsimąstysiančiąsias	-	-
įnag.	neįsimąstysiančiuoju	neįsimąstysiančiaisiais	neįsimąstysiančiąja	neįsimąstysiančiosiomis	-	-
viet.	neįsimąstysiančiajame	neįsimąstysiančiuosiuose	neįsimąstysiančiojoje	neįsimąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstysiantis, mot. g. neįsimąstysianti.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-sią

neįsimąstysią

1. tas, kuris neįsimąstys

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---