neįsimąstančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimąstančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstantis, mot. g. neįsimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstąs, neįsimąstantis	neįsimąstą, neįsimąstantys	neįsimąstanti	neįsimąstančios	-	neįsimąstą
kilm.	neįsimąstančio	neįsimąstančių	neįsimąstančios	neįsimąstančių	-	-
naud.	neįsimąstančiam	neįsimąstantiems, neįsimąstantiem	neįsimąstančiai	neįsimąstančioms, neįsimąstančiom	-	-
gal.	neįsimąstantį	neįsimąstančius	neįsimąstančią	neįsimąstančias	-	-
įnag.	neįsimąstančiu	neįsimąstančiais	neįsimąstančia	neįsimąstančiomis	-	-
viet.	neįsimąstančiame, neįsimąstančiam	neįsimąstančiuose, neįsimąstančiuos	neįsimąstančioje, neįsimąstančioj	neįsimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstantysis	neįsimąstantieji	neįsimąstančioji	neįsimąstančiosios	-	-
kilm.	neįsimąstančiojo	neįsimąstančiųjų	neįsimąstančiosios	neįsimąstančiųjų	-	-
naud.	neįsimąstančiajam	neįsimąstantiesiems	neįsimąstančiajai	neįsimąstančiosioms	-	-
gal.	neįsimąstantįjį	neįsimąstančiuosius	neįsimąstančiąją	neįsimąstančiąsias	-	-
įnag.	neįsimąstančiuoju	neįsimąstančiaisiais	neįsimąstančiąja	neįsimąstančiosiomis	-	-
viet.	neįsimąstančiajame	neįsimąstančiuosiuose	neįsimąstančiojoje	neįsimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstantis, mot. g. neįsimąstanti.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-tan-čia

neįsimąstančia

1. ta, kuri neįsimąsto

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---