neįsimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstęs, mot. g. neįsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstęs	neįsimąstę	neįsimąsčiusi, neįsimąsčius	neįsimąsčiusios	-	neįsimąstę
kilm.	neįsimąsčiusio	neįsimąsčiusių	neįsimąsčiusios	neįsimąsčiusių	-	-
naud.	neįsimąsčiusiam	neįsimąsčiusiems	neįsimąsčiusiai	neįsimąsčiusioms	-	-
gal.	neįsimąsčiusį	neįsimąsčiusius	neįsimąsčiusią	neįsimąsčiusias	-	-
įnag.	neįsimąsčiusiu	neįsimąsčiusiais	neįsimąsčiusia	neįsimąsčiusiomis	-	-
viet.	neįsimąsčiusiame	neįsimąsčiusiuose	neįsimąsčiusioje	neįsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąsčiusysis	neįsimąsčiusieji	neįsimąsčiusioji	neįsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	neįsimąsčiusiojo	neįsimąsčiusiųjų	neįsimąsčiusiosios	neįsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	neįsimąsčiusiajam	neįsimąsčiusiesiems	neįsimąsčiusiajai	neįsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	neįsimąsčiusįjį	neįsimąsčiusiuosius	neįsimąsčiusiąją	neįsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neįsimąsčiusiuoju	neįsimąsčiusiaisiais	neįsimąsčiusiąja	neįsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neįsimąsčiusiajame	neįsimąsčiusiuosiuose	neįsimąsčiusiojoje	neįsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįsimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-tęs

neįsimąstęs

1. tas, kuris neįsimąstė

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįsimąstęs: bendrai

---