neįsijaudintinoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsijaudintinoje (reik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsijaudintinas, mot. g. neįsijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudintinas	neįsijaudintini	neįsijaudintina	neįsijaudintinos	neįsijaudintina	-
kilm.	neįsijaudintino	neįsijaudintinų	neįsijaudintinos	neįsijaudintinų	-	-
naud.	neįsijaudintinam	neįsijaudintiniems	neįsijaudintinai	neįsijaudintinoms	-	-
gal.	neįsijaudintiną	neįsijaudintinus	neįsijaudintiną	neįsijaudintinas	-	-
įnag.	neįsijaudintinu	neįsijaudintinais	neįsijaudintina	neįsijaudintinomis	-	-
viet.	neįsijaudintiname	neįsijaudintinuose	neįsijaudintinoje	neįsijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudintinasis	neįsijaudintinieji	neįsijaudintinoji	neįsijaudintinosios	-	-
kilm.	neįsijaudintinojo	neįsijaudintinųjų	neįsijaudintinosios	neįsijaudintinųjų	-	-
naud.	neįsijaudintinajam	neįsijaudintiniesiems	neįsijaudintinajai	neįsijaudintinosioms	-	-
gal.	neįsijaudintinąjį	neįsijaudintinuosius	neįsijaudintinąją	neįsijaudintinąsias	-	-
įnag.	neįsijaudintinuoju	neįsijaudintinaisiais	neįsijaudintinąja	neįsijaudintinosiomis	-	-
viet.	neįsijaudintinajame	neįsijaudintinuosiuose	neįsijaudintinojoje	neįsijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsijaudintinas, mot. g. neįsijaudintina.
• Skiemenys: ne-į-si-jau-din-ti-no-je

neįsijaudintinoje

1. tas, dėl kurio reikia neįsijaudinti

Etimologija

<= neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino <= ne- + įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---