neįsijaudintąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsijaudintąjį (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsijaudintas, mot. g. neįsijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudintas	neįsijaudinti	neįsijaudinta	neįsijaudintos	neįsijaudinta	-
kilm.	neįsijaudinto	neįsijaudintų	neįsijaudintos	neįsijaudintų	-	-
naud.	neįsijaudintam	neįsijaudintiems	neįsijaudintai	neįsijaudintoms	-	-
gal.	neįsijaudintą	neįsijaudintus	neįsijaudintą	neįsijaudintas	-	-
įnag.	neįsijaudintu	neįsijaudintais	neįsijaudinta	neįsijaudintomis	-	-
viet.	neįsijaudintame	neįsijaudintuose	neįsijaudintoje	neįsijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudintasis	neįsijaudintieji	neįsijaudintoji	neįsijaudintosios	-	-
kilm.	neįsijaudintojo	neįsijaudintųjų	neįsijaudintosios	neįsijaudintųjų	-	-
naud.	neįsijaudintajam	neįsijaudintiesiems	neįsijaudintajai	neįsijaudintosioms	-	-
gal.	neįsijaudintąjį	neįsijaudintuosius	neįsijaudintąją	neįsijaudintąsias	-	-
įnag.	neįsijaudintuoju	neįsijaudintaisiais	neįsijaudintąja	neįsijaudintosiomis	-	-
viet.	neįsijaudintajame	neįsijaudintuosiuose	neįsijaudintojoje	neįsijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsijaudintas, mot. g. neįsijaudinta.
• Skiemenys: ne-į-si-jau-din-tą-jį

neįsijaudintąjį

1. tas, kurį neįsijaudino

Etimologija

<= neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino <= ne- + įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---