neįsijaudinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsijaudinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsijaudinsimas, mot. g. neįsijaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudinsimas	neįsijaudinsimi	neįsijaudinsima	neįsijaudinsimos	neįsijaudinsima	-
kilm.	neįsijaudinsimo	neįsijaudinsimų	neįsijaudinsimos	neįsijaudinsimų	-	-
naud.	neįsijaudinsimam	neįsijaudinsimiems	neįsijaudinsimai	neįsijaudinsimoms	-	-
gal.	neįsijaudinsimą	neįsijaudinsimus	neįsijaudinsimą	neįsijaudinsimas	-	-
įnag.	neįsijaudinsimu	neįsijaudinsimais	neįsijaudinsima	neįsijaudinsimomis	-	-
viet.	neįsijaudinsimame	neįsijaudinsimuose	neįsijaudinsimoje	neįsijaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudinsimasis	neįsijaudinsimieji	neįsijaudinsimoji	neįsijaudinsimosios	-	-
kilm.	neįsijaudinsimojo	neįsijaudinsimųjų	neįsijaudinsimosios	neįsijaudinsimųjų	-	-
naud.	neįsijaudinsimajam	neįsijaudinsimiesiems	neįsijaudinsimajai	neįsijaudinsimosioms	-	-
gal.	neįsijaudinsimąjį	neįsijaudinsimuosius	neįsijaudinsimąją	neįsijaudinsimąsias	-	-
įnag.	neįsijaudinsimuoju	neįsijaudinsimaisiais	neįsijaudinsimąja	neįsijaudinsimosiomis	-	-
viet.	neįsijaudinsimajame	neįsijaudinsimuosiuose	neįsijaudinsimojoje	neįsijaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsijaudinsimas, mot. g. neįsijaudinsima.
• Skiemenys: ne-į-si-jau-din-si-mą-ja

neįsijaudinsimąja

1. ta, kurią neįsijaudins

Etimologija

<= neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino <= ne- + įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---