neįsijaudinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsijaudinantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsijaudinantis, mot. g. neįsijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudinąs, neįsijaudinantis	neįsijaudiną, neįsijaudinantys	neįsijaudinanti	neįsijaudinančios	-	neįsijaudiną
kilm.	neįsijaudinančio	neįsijaudinančių	neįsijaudinančios	neįsijaudinančių	-	-
naud.	neįsijaudinančiam	neįsijaudinantiems, neįsijaudinantiem	neįsijaudinančiai	neįsijaudinančioms, neįsijaudinančiom	-	-
gal.	neįsijaudinantį	neįsijaudinančius	neįsijaudinančią	neįsijaudinančias	-	-
įnag.	neįsijaudinančiu	neįsijaudinančiais	neįsijaudinančia	neįsijaudinančiomis	-	-
viet.	neįsijaudinančiame, neįsijaudinančiam	neįsijaudinančiuose, neįsijaudinančiuos	neįsijaudinančioje, neįsijaudinančioj	neįsijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsijaudinantysis	neįsijaudinantieji	neįsijaudinančioji	neįsijaudinančiosios	-	-
kilm.	neįsijaudinančiojo	neįsijaudinančiųjų	neįsijaudinančiosios	neįsijaudinančiųjų	-	-
naud.	neįsijaudinančiajam	neįsijaudinantiesiems	neįsijaudinančiajai	neįsijaudinančiosioms	-	-
gal.	neįsijaudinantįjį	neįsijaudinančiuosius	neįsijaudinančiąją	neįsijaudinančiąsias	-	-
įnag.	neįsijaudinančiuoju	neįsijaudinančiaisiais	neįsijaudinančiąja	neįsijaudinančiosiomis	-	-
viet.	neįsijaudinančiajame	neįsijaudinančiuosiuose	neįsijaudinančiojoje	neįsijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsijaudinantis, mot. g. neįsijaudinanti.
• Skiemenys: ne-į-si-jau-di-nan-tį

neįsijaudinantį

1. tas, kuris neįsijaudina

Etimologija

<= neįsijaudinti, neįsijaudina, neįsijaudino <= ne- + įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---