neįsigertus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigertus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigertas, mot. g. neįsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigertas	neįsigerti	neįsigerta	neįsigertos	neįsigerta	-
kilm.	neįsigerto	neįsigertų	neįsigertos	neįsigertų	-	-
naud.	neįsigertam	neįsigertiems	neįsigertai	neįsigertoms	-	-
gal.	neįsigertą	neįsigertus	neįsigertą	neįsigertas	-	-
įnag.	neįsigertu	neįsigertais	neįsigerta	neįsigertomis	-	-
viet.	neįsigertame	neįsigertuose	neįsigertoje	neįsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigertasis	neįsigertieji	neįsigertoji	neįsigertosios	-	-
kilm.	neįsigertojo	neįsigertųjų	neįsigertosios	neįsigertųjų	-	-
naud.	neįsigertajam	neįsigertiesiems	neįsigertajai	neįsigertosioms	-	-
gal.	neįsigertąjį	neįsigertuosius	neįsigertąją	neįsigertąsias	-	-
įnag.	neįsigertuoju	neįsigertaisiais	neįsigertąja	neįsigertosiomis	-	-
viet.	neįsigertajame	neįsigertuosiuose	neįsigertojoje	neįsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigertas, mot. g. neįsigerta.
• Skiemenys: ne-į-si-ger-tus

neįsigertus

1. tas, kurį neįsigėrė

Etimologija

<= neįsigerti, neįsigeria, neįsigėrė <= ne- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---