neįsigertinajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigertinajam (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigertinas, mot. g. neįsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigertinas	neįsigertini	neįsigertina	neįsigertinos	neįsigertina	-
kilm.	neįsigertino	neįsigertinų	neįsigertinos	neįsigertinų	-	-
naud.	neįsigertinam	neįsigertiniems	neįsigertinai	neįsigertinoms	-	-
gal.	neįsigertiną	neįsigertinus	neįsigertiną	neįsigertinas	-	-
įnag.	neįsigertinu	neįsigertinais	neįsigertina	neįsigertinomis	-	-
viet.	neįsigertiname	neįsigertinuose	neįsigertinoje	neįsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigertinasis	neįsigertinieji	neįsigertinoji	neįsigertinosios	-	-
kilm.	neįsigertinojo	neįsigertinųjų	neįsigertinosios	neįsigertinųjų	-	-
naud.	neįsigertinajam	neįsigertiniesiems	neįsigertinajai	neįsigertinosioms	-	-
gal.	neįsigertinąjį	neįsigertinuosius	neįsigertinąją	neįsigertinąsias	-	-
įnag.	neįsigertinuoju	neįsigertinaisiais	neįsigertinąja	neįsigertinosiomis	-	-
viet.	neįsigertinajame	neįsigertinuosiuose	neįsigertinojoje	neįsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigertinas, mot. g. neįsigertina.
• Skiemenys: ne-į-si-ger-ti-na-jam

neįsigertinajam

1. tas, dėl kurio reikia neįsigerti

Etimologija

<= neįsigerti, neįsigeria, neįsigėrė <= ne- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---