neįsigersimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigersimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigersimas, mot. g. neįsigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigersimas	neįsigersimi	neįsigersima	neįsigersimos	neįsigersima	-
kilm.	neįsigersimo	neįsigersimų	neįsigersimos	neįsigersimų	-	-
naud.	neįsigersimam	neįsigersimiems	neįsigersimai	neįsigersimoms	-	-
gal.	neįsigersimą	neįsigersimus	neįsigersimą	neįsigersimas	-	-
įnag.	neįsigersimu	neįsigersimais	neįsigersima	neįsigersimomis	-	-
viet.	neįsigersimame	neįsigersimuose	neįsigersimoje	neįsigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigersimasis	neįsigersimieji	neįsigersimoji	neįsigersimosios	-	-
kilm.	neįsigersimojo	neįsigersimųjų	neįsigersimosios	neįsigersimųjų	-	-
naud.	neįsigersimajam	neįsigersimiesiems	neįsigersimajai	neįsigersimosioms	-	-
gal.	neįsigersimąjį	neįsigersimuosius	neįsigersimąją	neįsigersimąsias	-	-
įnag.	neįsigersimuoju	neįsigersimaisiais	neįsigersimąja	neįsigersimosiomis	-	-
viet.	neįsigersimajame	neįsigersimuosiuose	neįsigersimojoje	neįsigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigersimas, mot. g. neįsigersima.
• Skiemenys: ne-į-si-ger-si-mam

neįsigersimam

1. tas, kurį neįsigers

Etimologija

<= neįsigerti, neįsigeria, neįsigėrė <= ne- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---