neįsigeriantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigeriantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigeriantis, mot. g. neįsigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigeriąs, neįsigeriantis	neįsigerią, neįsigeriantys	neįsigerianti	neįsigeriančios	-	neįsigerią
kilm.	neįsigeriančio	neįsigeriančių	neįsigeriančios	neįsigeriančių	-	-
naud.	neįsigeriančiam	neįsigeriantiems, neįsigeriantiem	neįsigeriančiai	neįsigeriančioms, neįsigeriančiom	-	-
gal.	neįsigeriantį	neįsigeriančius	neįsigeriančią	neįsigeriančias	-	-
įnag.	neįsigeriančiu	neįsigeriančiais	neįsigeriančia	neįsigeriančiomis	-	-
viet.	neįsigeriančiame, neįsigeriančiam	neįsigeriančiuose, neįsigeriančiuos	neįsigeriančioje, neįsigeriančioj	neįsigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigeriantysis	neįsigeriantieji	neįsigeriančioji	neįsigeriančiosios	-	-
kilm.	neįsigeriančiojo	neįsigeriančiųjų	neįsigeriančiosios	neįsigeriančiųjų	-	-
naud.	neįsigeriančiajam	neįsigeriantiesiems	neįsigeriančiajai	neįsigeriančiosioms	-	-
gal.	neįsigeriantįjį	neįsigeriančiuosius	neįsigeriančiąją	neįsigeriančiąsias	-	-
įnag.	neįsigeriančiuoju	neįsigeriančiaisiais	neįsigeriančiąja	neįsigeriančiosiomis	-	-
viet.	neįsigeriančiajame	neįsigeriančiuosiuose	neįsigeriančiojoje	neįsigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigeriantis, mot. g. neįsigerianti.
• Skiemenys: ne-į-si-ge-rian-tį

neįsigeriantį

1. tas, kuris neįsigeria

Etimologija

<= neįsigerti, neįsigeria, neįsigėrė <= ne- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---