neįsidrįstama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsidrįstama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsidrįstamas, mot. g. neįsidrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsidrįstamas	neįsidrįstami	neįsidrįstama	neįsidrįstamos	neįsidrįstama	-
kilm.	neįsidrįstamo	neįsidrįstamų	neįsidrįstamos	neįsidrįstamų	-	-
naud.	neįsidrįstamam	neįsidrįstamiems	neįsidrįstamai	neįsidrįstamoms	-	-
gal.	neįsidrįstamą	neįsidrįstamus	neįsidrįstamą	neįsidrįstamas	-	-
įnag.	neįsidrįstamu	neįsidrįstamais	neįsidrįstama	neįsidrįstamomis	-	-
viet.	neįsidrįstamame	neįsidrįstamuose	neįsidrįstamoje	neįsidrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsidrįstamasis	neįsidrįstamieji	neįsidrįstamoji	neįsidrįstamosios	-	-
kilm.	neįsidrįstamojo	neįsidrįstamųjų	neįsidrįstamosios	neįsidrįstamųjų	-	-
naud.	neįsidrįstamajam	neįsidrįstamiesiems	neįsidrįstamajai	neįsidrįstamosioms	-	-
gal.	neįsidrįstamąjį	neįsidrįstamuosius	neįsidrįstamąją	neįsidrįstamąsias	-	-
įnag.	neįsidrįstamuoju	neįsidrįstamaisiais	neįsidrįstamąja	neįsidrįstamosiomis	-	-
viet.	neįsidrįstamajame	neįsidrįstamuosiuose	neįsidrįstamojoje	neįsidrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsidrįstamas.
• Skiemenys: ne-į-si-drįs-ta-ma

neįsidrįstama

1. ta, kurią neįsidrįsta

Etimologija

<= neįsidrįsti, neįsidrįsta, neįsidrįso <= ne- + įsidrįsti, įsidrįsta, įsidrįso <= į- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

Antonimai

    neįsidrįstama: bendrai

įsidrįstama (lt)

Vertimai

  neįsidrįstama: bendrai

---