neįsidrįsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsidrįsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsidrįsimas, mot. g. neįsidrįsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsidrįsimas	neįsidrįsimi	neįsidrįsima	neįsidrįsimos	neįsidrįsima	-
kilm.	neįsidrįsimo	neįsidrįsimų	neįsidrįsimos	neįsidrįsimų	-	-
naud.	neįsidrįsimam	neįsidrįsimiems	neįsidrįsimai	neįsidrįsimoms	-	-
gal.	neįsidrįsimą	neįsidrįsimus	neįsidrįsimą	neįsidrįsimas	-	-
įnag.	neįsidrįsimu	neįsidrįsimais	neįsidrįsima	neįsidrįsimomis	-	-
viet.	neįsidrįsimame	neįsidrįsimuose	neįsidrįsimoje	neįsidrįsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsidrįsimasis	neįsidrįsimieji	neįsidrįsimoji	neįsidrįsimosios	-	-
kilm.	neįsidrįsimojo	neįsidrįsimųjų	neįsidrįsimosios	neįsidrįsimųjų	-	-
naud.	neįsidrįsimajam	neįsidrįsimiesiems	neįsidrįsimajai	neįsidrįsimosioms	-	-
gal.	neįsidrįsimąjį	neįsidrįsimuosius	neįsidrįsimąją	neįsidrįsimąsias	-	-
įnag.	neįsidrįsimuoju	neįsidrįsimaisiais	neįsidrįsimąja	neįsidrįsimosiomis	-	-
viet.	neįsidrįsimajame	neįsidrįsimuosiuose	neįsidrįsimojoje	neįsidrįsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsidrįsimas, mot. g. neįsidrįsima.
• Skiemenys: ne-į-si-drį-si-muo-ju

neįsidrįsimuoju

1. tas, kurį neįsidrįs

Etimologija

<= neįsidrįsti, neįsidrįsta, neįsidrįso <= ne- + įsidrįsti, įsidrįsta, įsidrįso <= į- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

---