neįsapnuosimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsapnuosimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsapnuosimas, mot. g. neįsapnuosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsapnuosimas	neįsapnuosimi	neįsapnuosima	neįsapnuosimos	neįsapnuosima	-
kilm.	neįsapnuosimo	neįsapnuosimų	neįsapnuosimos	neįsapnuosimų	-	-
naud.	neįsapnuosimam	neįsapnuosimiems	neįsapnuosimai	neįsapnuosimoms	-	-
gal.	neįsapnuosimą	neįsapnuosimus	neįsapnuosimą	neįsapnuosimas	-	-
įnag.	neįsapnuosimu	neįsapnuosimais	neįsapnuosima	neįsapnuosimomis	-	-
viet.	neįsapnuosimame	neįsapnuosimuose	neįsapnuosimoje	neįsapnuosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsapnuosimasis	neįsapnuosimieji	neįsapnuosimoji	neįsapnuosimosios	-	-
kilm.	neįsapnuosimojo	neįsapnuosimųjų	neįsapnuosimosios	neįsapnuosimųjų	-	-
naud.	neįsapnuosimajam	neįsapnuosimiesiems	neįsapnuosimajai	neįsapnuosimosioms	-	-
gal.	neįsapnuosimąjį	neįsapnuosimuosius	neįsapnuosimąją	neįsapnuosimąsias	-	-
įnag.	neįsapnuosimuoju	neįsapnuosimaisiais	neįsapnuosimąja	neįsapnuosimosiomis	-	-
viet.	neįsapnuosimajame	neįsapnuosimuosiuose	neįsapnuosimojoje	neįsapnuosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįsapnuosima.
• Skiemenys: ne-į-sap-nuo-si-mas

neįsapnuosimas

1. tas, kurį neįsapnuos

Etimologija

<= neįsapnuoti, neįsapnuoja, neįsapnavo <= ne- + įsapnuoti, įsapnuoja, įsapnavo <= į- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

Antonimai

    neįsapnuosimas: bendrai

įsapnuosimas (lt)

Vertimai

  neįsapnuosimas: bendrai

---