neįmigtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmigtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmigtas, mot. g. neįmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigtas	neįmigti	neįmigta	neįmigtos	neįmigta	-
kilm.	neįmigto	neįmigtų	neįmigtos	neįmigtų	-	-
naud.	neįmigtam	neįmigtiems	neįmigtai	neįmigtoms	-	-
gal.	neįmigtą	neįmigtus	neįmigtą	neįmigtas	-	-
įnag.	neįmigtu	neįmigtais	neįmigta	neįmigtomis	-	-
viet.	neįmigtame	neįmigtuose	neįmigtoje	neįmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigtasis	neįmigtieji	neįmigtoji	neįmigtosios	-	-
kilm.	neįmigtojo	neįmigtųjų	neįmigtosios	neįmigtųjų	-	-
naud.	neįmigtajam	neįmigtiesiems	neįmigtajai	neįmigtosioms	-	-
gal.	neįmigtąjį	neįmigtuosius	neįmigtąją	neįmigtąsias	-	-
įnag.	neįmigtuoju	neįmigtaisiais	neįmigtąja	neįmigtosiomis	-	-
viet.	neįmigtajame	neįmigtuosiuose	neįmigtojoje	neįmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmigtas, mot. g. neįmigta.
• Skiemenys: ne-į-mig-tus

neįmigtus

1. tas, kurį neįmigo

Etimologija

<= neįmigti, neįminga, neįmigo <= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---