neįmigsiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmigsiančiame (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmigsiantis, mot. g. neįmigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigsiąs, neįmigsiantis	neįmigsią, neįmigsiantys	neįmigsianti	neįmigsiančios	-	neįmigsią
kilm.	neįmigsiančio	neįmigsiančių	neįmigsiančios	neįmigsiančių	-	-
naud.	neįmigsiančiam	neįmigsiantiems, neįmigsiantiem	neįmigsiančiai	neįmigsiančioms, neįmigsiančiom	-	-
gal.	neįmigsiantį	neįmigsiančius	neįmigsiančią	neįmigsiančias	-	-
įnag.	neįmigsiančiu	neįmigsiančiais	neįmigsiančia	neįmigsiančiomis	-	-
viet.	neįmigsiančiame, neįmigsiančiam	neįmigsiančiuose, neįmigsiančiuos	neįmigsiančioje, neįmigsiančioj	neįmigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigsiantysis	neįmigsiantieji	neįmigsiančioji	neįmigsiančiosios	-	-
kilm.	neįmigsiančiojo	neįmigsiančiųjų	neįmigsiančiosios	neįmigsiančiųjų	-	-
naud.	neįmigsiančiajam	neįmigsiantiesiems	neįmigsiančiajai	neįmigsiančiosioms	-	-
gal.	neįmigsiantįjį	neįmigsiančiuosius	neįmigsiančiąją	neįmigsiančiąsias	-	-
įnag.	neįmigsiančiuoju	neįmigsiančiaisiais	neįmigsiančiąja	neįmigsiančiosiomis	-	-
viet.	neįmigsiančiajame	neįmigsiančiuosiuose	neįmigsiančiojoje	neįmigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmigsiantis, mot. g. neįmigsianti.
• Skiemenys: ne-į-mig-sian-čia-me

neįmigsiančiame

1. tas, kuris neįmigs

Etimologija

<= neįmigti, neįminga, neįmigo <= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---