neįmigęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmigęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmigęs, mot. g. neįmigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigęs	neįmigę	neįmigusi, neįmigus	neįmigusios	-	neįmigę
kilm.	neįmigusio	neįmigusių	neįmigusios	neįmigusių	-	-
naud.	neįmigusiam	neįmigusiems	neįmigusiai	neįmigusioms	-	-
gal.	neįmigusį	neįmigusius	neįmigusią	neįmigusias	-	-
įnag.	neįmigusiu	neįmigusiais	neįmigusia	neįmigusiomis	-	-
viet.	neįmigusiame	neįmigusiuose	neįmigusioje	neįmigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigusysis	neįmigusieji	neįmigusioji	neįmigusiosios	-	-
kilm.	neįmigusiojo	neįmigusiųjų	neįmigusiosios	neįmigusiųjų	-	-
naud.	neįmigusiajam	neįmigusiesiems	neįmigusiajai	neįmigusiosioms	-	-
gal.	neįmigusįjį	neįmigusiuosius	neįmigusiąją	neįmigusiąsias	-	-
įnag.	neįmigusiuoju	neįmigusiaisiais	neįmigusiąja	neįmigusiosiomis	-	-
viet.	neįmigusiajame	neįmigusiuosiuose	neįmigusiojoje	neįmigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįmigusi.
• Skiemenys: ne-į-mi-gęs

neįmigęs

1. tas, kuris neįmigo

Etimologija

<= neįmigti, neįminga, neįmigo <= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

Antonimai

    neįmigęs: bendrai

įmigęs (lt)

Vertimai

  neįmigęs: bendrai

---