neįjaudinusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįjaudinusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudinęs, mot. g. neįjaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinęs	neįjaudinę	neįjaudinusi, neįjaudinus	neįjaudinusios	-	neįjaudinę
kilm.	neįjaudinusio	neįjaudinusių	neįjaudinusios	neįjaudinusių	-	-
naud.	neįjaudinusiam	neįjaudinusiems	neįjaudinusiai	neįjaudinusioms	-	-
gal.	neįjaudinusį	neįjaudinusius	neįjaudinusią	neįjaudinusias	-	-
įnag.	neįjaudinusiu	neįjaudinusiais	neįjaudinusia	neįjaudinusiomis	-	-
viet.	neįjaudinusiame	neįjaudinusiuose	neįjaudinusioje	neįjaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinusysis	neįjaudinusieji	neįjaudinusioji	neįjaudinusiosios	-	-
kilm.	neįjaudinusiojo	neįjaudinusiųjų	neįjaudinusiosios	neįjaudinusiųjų	-	-
naud.	neįjaudinusiajam	neįjaudinusiesiems	neįjaudinusiajai	neįjaudinusiosioms	-	-
gal.	neįjaudinusįjį	neįjaudinusiuosius	neįjaudinusiąją	neįjaudinusiąsias	-	-
įnag.	neįjaudinusiuoju	neįjaudinusiaisiais	neįjaudinusiąja	neįjaudinusiosiomis	-	-
viet.	neįjaudinusiajame	neįjaudinusiuosiuose	neįjaudinusiojoje	neįjaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįjaudinęs, mot. g. neįjaudinusi.
• Skiemenys: ne-į-jau-di-nu-sį

neįjaudinusį

1. tas, kuris neįjaudino

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---