neįjaudinamuosius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįjaudinamuosius (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudinamas, mot. g. neįjaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinamas	neįjaudinami	neįjaudinama	neįjaudinamos	neįjaudinama	-
kilm.	neįjaudinamo	neįjaudinamų	neįjaudinamos	neįjaudinamų	-	-
naud.	neįjaudinamam	neįjaudinamiems	neįjaudinamai	neįjaudinamoms	-	-
gal.	neįjaudinamą	neįjaudinamus	neįjaudinamą	neįjaudinamas	-	-
įnag.	neįjaudinamu	neįjaudinamais	neįjaudinama	neįjaudinamomis	-	-
viet.	neįjaudinamame	neįjaudinamuose	neįjaudinamoje	neįjaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinamasis	neįjaudinamieji	neįjaudinamoji	neįjaudinamosios	-	-
kilm.	neįjaudinamojo	neįjaudinamųjų	neįjaudinamosios	neįjaudinamųjų	-	-
naud.	neįjaudinamajam	neįjaudinamiesiems	neįjaudinamajai	neįjaudinamosioms	-	-
gal.	neįjaudinamąjį	neįjaudinamuosius	neįjaudinamąją	neįjaudinamąsias	-	-
įnag.	neįjaudinamuoju	neįjaudinamaisiais	neįjaudinamąja	neįjaudinamosiomis	-	-
viet.	neįjaudinamajame	neįjaudinamuosiuose	neįjaudinamojoje	neįjaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįjaudinamas, mot. g. neįjaudinama.
• Skiemenys: ne-į-jau-di-na-muo-sius

neįjaudinamuosius

1. tas, kurį neįjaudina

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---