neįjaudiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįjaudiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudinantis, mot. g. neįjaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinąs, neįjaudinantis	neįjaudiną, neįjaudinantys	neįjaudinanti	neįjaudinančios	-	neįjaudiną
kilm.	neįjaudinančio	neįjaudinančių	neįjaudinančios	neįjaudinančių	-	-
naud.	neįjaudinančiam	neįjaudinantiems, neįjaudinantiem	neįjaudinančiai	neįjaudinančioms, neįjaudinančiom	-	-
gal.	neįjaudinantį	neįjaudinančius	neįjaudinančią	neįjaudinančias	-	-
įnag.	neįjaudinančiu	neįjaudinančiais	neįjaudinančia	neįjaudinančiomis	-	-
viet.	neįjaudinančiame, neįjaudinančiam	neįjaudinančiuose, neįjaudinančiuos	neįjaudinančioje, neįjaudinančioj	neįjaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinantysis	neįjaudinantieji	neįjaudinančioji	neįjaudinančiosios	-	-
kilm.	neįjaudinančiojo	neįjaudinančiųjų	neįjaudinančiosios	neįjaudinančiųjų	-	-
naud.	neįjaudinančiajam	neįjaudinantiesiems	neįjaudinančiajai	neįjaudinančiosioms	-	-
gal.	neįjaudinantįjį	neįjaudinančiuosius	neįjaudinančiąją	neįjaudinančiąsias	-	-
įnag.	neįjaudinančiuoju	neįjaudinančiaisiais	neįjaudinančiąja	neįjaudinančiosiomis	-	-
viet.	neįjaudinančiajame	neįjaudinančiuosiuose	neįjaudinančiojoje	neįjaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįjaudinantis, mot. g. neįjaudinanti.
• Skiemenys: ne-į-jau-di-ną

neįjaudiną

1. tas, kuris neįjaudina

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---