neįgertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgertas, mot. g. neįgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgertas	neįgerti	neįgerta	neįgertos	neįgerta	-
kilm.	neįgerto	neįgertų	neįgertos	neįgertų	-	-
naud.	neįgertam	neįgertiems	neįgertai	neįgertoms	-	-
gal.	neįgertą	neįgertus	neįgertą	neįgertas	-	-
įnag.	neįgertu	neįgertais	neįgerta	neįgertomis	-	-
viet.	neįgertame	neįgertuose	neįgertoje	neįgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgertasis	neįgertieji	neįgertoji	neįgertosios	-	-
kilm.	neįgertojo	neįgertųjų	neįgertosios	neįgertųjų	-	-
naud.	neįgertajam	neįgertiesiems	neįgertajai	neįgertosioms	-	-
gal.	neįgertąjį	neįgertuosius	neįgertąją	neįgertąsias	-	-
įnag.	neįgertuoju	neįgertaisiais	neįgertąja	neįgertosiomis	-	-
viet.	neįgertajame	neįgertuosiuose	neįgertojoje	neįgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgertas, mot. g. neįgerta.
• Skiemenys: ne-į-ger-tu

neįgertu

1. tas, kurį neįgėrė

Etimologija

<= neįgerti, neįgeria, neįgėrė <= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---