neįgertinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgertinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgertinas, mot. g. neįgertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgertinas	neįgertini	neįgertina	neįgertinos	neįgertina	-
kilm.	neįgertino	neįgertinų	neįgertinos	neįgertinų	-	-
naud.	neįgertinam	neįgertiniems	neįgertinai	neįgertinoms	-	-
gal.	neįgertiną	neįgertinus	neįgertiną	neįgertinas	-	-
įnag.	neįgertinu	neįgertinais	neįgertina	neįgertinomis	-	-
viet.	neįgertiname	neįgertinuose	neįgertinoje	neįgertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgertinasis	neįgertinieji	neįgertinoji	neįgertinosios	-	-
kilm.	neįgertinojo	neįgertinųjų	neįgertinosios	neįgertinųjų	-	-
naud.	neįgertinajam	neįgertiniesiems	neįgertinajai	neįgertinosioms	-	-
gal.	neįgertinąjį	neįgertinuosius	neįgertinąją	neįgertinąsias	-	-
įnag.	neįgertinuoju	neįgertinaisiais	neįgertinąja	neįgertinosiomis	-	-
viet.	neįgertinajame	neįgertinuosiuose	neįgertinojoje	neįgertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgertinas, mot. g. neįgertina.
• Skiemenys: ne-į-ger-ti-ną-jį

neįgertinąjį

1. tas, dėl kurio reikia neįgerti

Etimologija

<= neįgerti, neįgeria, neįgėrė <= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---