neįgersimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgersimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgersimas, mot. g. neįgersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgersimas	neįgersimi	neįgersima	neįgersimos	neįgersima	-
kilm.	neįgersimo	neįgersimų	neįgersimos	neįgersimų	-	-
naud.	neįgersimam	neįgersimiems	neįgersimai	neįgersimoms	-	-
gal.	neįgersimą	neįgersimus	neįgersimą	neįgersimas	-	-
įnag.	neįgersimu	neįgersimais	neįgersima	neįgersimomis	-	-
viet.	neįgersimame	neįgersimuose	neįgersimoje	neįgersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgersimasis	neįgersimieji	neįgersimoji	neįgersimosios	-	-
kilm.	neįgersimojo	neįgersimųjų	neįgersimosios	neįgersimųjų	-	-
naud.	neįgersimajam	neįgersimiesiems	neįgersimajai	neįgersimosioms	-	-
gal.	neįgersimąjį	neįgersimuosius	neįgersimąją	neįgersimąsias	-	-
įnag.	neįgersimuoju	neįgersimaisiais	neįgersimąja	neįgersimosiomis	-	-
viet.	neįgersimajame	neįgersimuosiuose	neįgersimojoje	neįgersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgersimas, mot. g. neįgersima.
• Skiemenys: ne-į-ger-si-mą-ja

neįgersimąja

1. ta, kurią neįgers

Etimologija

<= neįgerti, neįgeria, neįgėrė <= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---