neįgersiantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgersiantysis (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgersiantis, mot. g. neįgersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgersiąs, neįgersiantis	neįgersią, neįgersiantys	neįgersianti	neįgersiančios	-	neįgersią
kilm.	neįgersiančio	neįgersiančių	neįgersiančios	neįgersiančių	-	-
naud.	neįgersiančiam	neįgersiantiems, neįgersiantiem	neįgersiančiai	neįgersiančioms, neįgersiančiom	-	-
gal.	neįgersiantį	neįgersiančius	neįgersiančią	neįgersiančias	-	-
įnag.	neįgersiančiu	neįgersiančiais	neįgersiančia	neįgersiančiomis	-	-
viet.	neįgersiančiame, neįgersiančiam	neįgersiančiuose, neįgersiančiuos	neįgersiančioje, neįgersiančioj	neįgersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgersiantysis	neįgersiantieji	neįgersiančioji	neįgersiančiosios	-	-
kilm.	neįgersiančiojo	neįgersiančiųjų	neįgersiančiosios	neįgersiančiųjų	-	-
naud.	neįgersiančiajam	neįgersiantiesiems	neįgersiančiajai	neįgersiančiosioms	-	-
gal.	neįgersiantįjį	neįgersiančiuosius	neįgersiančiąją	neįgersiančiąsias	-	-
įnag.	neįgersiančiuoju	neįgersiančiaisiais	neįgersiančiąja	neįgersiančiosiomis	-	-
viet.	neįgersiančiajame	neįgersiančiuosiuose	neįgersiančiojoje	neįgersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgersiantis, mot. g. neįgersianti.
• Skiemenys: ne-į-ger-sian-ty-sis

neįgersiantysis

1. tas, kuris neįgers

Etimologija

<= neįgerti, neįgeria, neįgėrė <= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---