neįgamintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgamintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgamintas, mot. g. neįgaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintas	neįgaminti	neįgaminta	neįgamintos	neįgaminta	-
kilm.	neįgaminto	neįgamintų	neįgamintos	neįgamintų	-	-
naud.	neįgamintam	neįgamintiems	neįgamintai	neįgamintoms	-	-
gal.	neįgamintą	neįgamintus	neįgamintą	neįgamintas	-	-
įnag.	neįgamintu	neįgamintais	neįgaminta	neįgamintomis	-	-
viet.	neįgamintame	neįgamintuose	neįgamintoje	neįgamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintasis	neįgamintieji	neįgamintoji	neįgamintosios	-	-
kilm.	neįgamintojo	neįgamintųjų	neįgamintosios	neįgamintųjų	-	-
naud.	neįgamintajam	neįgamintiesiems	neįgamintajai	neįgamintosioms	-	-
gal.	neįgamintąjį	neįgamintuosius	neįgamintąją	neįgamintąsias	-	-
įnag.	neįgamintuoju	neįgamintaisiais	neįgamintąja	neįgamintosiomis	-	-
viet.	neįgamintajame	neįgamintuosiuose	neįgamintojoje	neįgamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgamintas, mot. g. neįgaminta.
• Skiemenys: ne-į-ga-min-tus

neįgamintus

1. tas, kurį neįgamino

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---