neįgamintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįgamintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįgamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintojas	neįgamintojai
kilm.	neįgamintojo	neįgamintojų
naud.	neįgamintojui	neįgamintojams
gal.	neįgamintoją	neįgamintojus
įnag.	neįgamintoju	neįgamintojais
viet.	neįgamintojuje	neįgamintojuose
šauksm.	neįgamintojau	neįgamintojai

• Skiemenys: ne-į-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. neįgamintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįgamintoja.

neįgamintojų

1. tas, kuris neįgamina

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

neįgamintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįgamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintoja	neįgamintojos
kilm.	neįgamintojos	neįgamintojų
naud.	neįgamintojai	neįgamintojoms
gal.	neįgamintoją	neįgamintojas
įnag.	neįgamintoja	neįgamintojomis
viet.	neįgamintojoje	neįgamintojose
šauksm.	neįgamintoja	neįgamintojos

• Skiemenys: ne-į-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. neįgamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįgamintojas.

neįgamintojų

1. ta, kuri neįgamina

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---