neįgaminančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgaminančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgaminantis, mot. g. neįgaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminąs, neįgaminantis	neįgaminą, neįgaminantys	neįgaminanti	neįgaminančios	-	neįgaminą
kilm.	neįgaminančio	neįgaminančių	neįgaminančios	neįgaminančių	-	-
naud.	neįgaminančiam	neįgaminantiems, neįgaminantiem	neįgaminančiai	neįgaminančioms, neįgaminančiom	-	-
gal.	neįgaminantį	neįgaminančius	neįgaminančią	neįgaminančias	-	-
įnag.	neįgaminančiu	neįgaminančiais	neįgaminančia	neįgaminančiomis	-	-
viet.	neįgaminančiame, neįgaminančiam	neįgaminančiuose, neįgaminančiuos	neįgaminančioje, neįgaminančioj	neįgaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminantysis	neįgaminantieji	neįgaminančioji	neįgaminančiosios	-	-
kilm.	neįgaminančiojo	neįgaminančiųjų	neįgaminančiosios	neįgaminančiųjų	-	-
naud.	neįgaminančiajam	neįgaminantiesiems	neįgaminančiajai	neįgaminančiosioms	-	-
gal.	neįgaminantįjį	neįgaminančiuosius	neįgaminančiąją	neįgaminančiąsias	-	-
įnag.	neįgaminančiuoju	neįgaminančiaisiais	neįgaminančiąja	neįgaminančiosiomis	-	-
viet.	neįgaminančiajame	neįgaminančiuosiuose	neįgaminančiojoje	neįgaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgaminantis, mot. g. neįgaminanti.
• Skiemenys: ne-į-ga-mi-nan-čiu

neįgaminančiu

1. tas, kuris neįgamina

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---