neįgaminamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgaminamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgaminamas, mot. g. neįgaminama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminamas	neįgaminami	neįgaminama	neįgaminamos	neįgaminama	-
kilm.	neįgaminamo	neįgaminamų	neįgaminamos	neįgaminamų	-	-
naud.	neįgaminamam	neįgaminamiems	neįgaminamai	neįgaminamoms	-	-
gal.	neįgaminamą	neįgaminamus	neįgaminamą	neįgaminamas	-	-
įnag.	neįgaminamu	neįgaminamais	neįgaminama	neįgaminamomis	-	-
viet.	neįgaminamame	neįgaminamuose	neįgaminamoje	neįgaminamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminamasis	neįgaminamieji	neįgaminamoji	neįgaminamosios	-	-
kilm.	neįgaminamojo	neįgaminamųjų	neįgaminamosios	neįgaminamųjų	-	-
naud.	neįgaminamajam	neįgaminamiesiems	neįgaminamajai	neįgaminamosioms	-	-
gal.	neįgaminamąjį	neįgaminamuosius	neįgaminamąją	neįgaminamąsias	-	-
įnag.	neįgaminamuoju	neįgaminamaisiais	neįgaminamąja	neįgaminamosiomis	-	-
viet.	neįgaminamajame	neįgaminamuosiuose	neįgaminamojoje	neįgaminamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgaminamas, mot. g. neįgaminama.
• Skiemenys: ne-į-ga-mi-na-mą

neįgaminamą

1. ta, kurią neįgamina

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---