nakvotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nakvotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nakvotinas, mot. g. nakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nakvotinas	nakvotini	nakvotina	nakvotinos	nakvotina	-
kilm.	nakvotino	nakvotinų	nakvotinos	nakvotinų	-	-
naud.	nakvotinam	nakvotiniems	nakvotinai	nakvotinoms	-	-
gal.	nakvotiną	nakvotinus	nakvotiną	nakvotinas	-	-
įnag.	nakvotinu	nakvotinais	nakvotina	nakvotinomis	-	-
viet.	nakvotiname	nakvotinuose	nakvotinoje	nakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nakvotinasis	nakvotinieji	nakvotinoji	nakvotinosios	-	-
kilm.	nakvotinojo	nakvotinųjų	nakvotinosios	nakvotinųjų	-	-
naud.	nakvotinajam	nakvotiniesiems	nakvotinajai	nakvotinosioms	-	-
gal.	nakvotinąjį	nakvotinuosius	nakvotinąją	nakvotinąsias	-	-
įnag.	nakvotinuoju	nakvotinaisiais	nakvotinąja	nakvotinosiomis	-	-
viet.	nakvotinajame	nakvotinuosiuose	nakvotinojoje	nakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nakvotinas, mot. g. nakvotina.
• Skiemenys: nak-vo-ti-nus

nakvotinus

1. tas, dėl kurio reikia nakvoti

Etimologija

<= nakvoti, nakvoja, nakvojo

---