mokėtoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

mokėtoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: mokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtojas	mokėtojai
kilm.	mokėtojo	mokėtojų
naud.	mokėtojui	mokėtojams
gal.	mokėtoją	mokėtojus
įnag.	mokėtoju	mokėtojais
viet.	mokėtojuje	mokėtojuose
šauksm.	mokėtojau	mokėtojai

• Skiemenys: mo-kė-to-ju
• žr. pagr. f. mokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. mokėtoja.

mokėtoju

1. tas, kuris moka

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---