mokėtoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

mokėtoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: mokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtoja	mokėtojos
kilm.	mokėtojos	mokėtojų
naud.	mokėtojai	mokėtojoms
gal.	mokėtoją	mokėtojas
įnag.	mokėtoja	mokėtojomis
viet.	mokėtojoje	mokėtojose
šauksm.	mokėtoja	mokėtojos

• Skiemenys: mo-kė-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. mokėtojas.

mokėtoja

1. ta, kuri moka

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    mokėtoja: bendrai

nemokėtoja (lt)

Vertimai

  mokėtoja: bendrai

---