mirusi

Taip pat žr.: mirusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. miręs, mot. g. mirusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	miręs	mirę	mirusi, mirus	mirusios	-	mirę
kilm.	mirusio	mirusių	mirusios	mirusių	-	-
naud.	mirusiam	mirusiems	mirusiai	mirusioms	-	-
gal.	mirusį	mirusius	mirusią	mirusias	-	-
įnag.	mirusiu	mirusiais	mirusia	mirusiomis	-	-
viet.	mirusiame	mirusiuose	mirusioje	mirusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirusysis	mirusieji	mirusioji	mirusiosios	-	-
kilm.	mirusiojo	mirusiųjų	mirusiosios	mirusiųjų	-	-
naud.	mirusiajam	mirusiesiems	mirusiajai	mirusiosioms	-	-
gal.	mirusįjį	mirusiuosius	mirusiąją	mirusiąsias	-	-
įnag.	mirusiuoju	mirusiaisiais	mirusiąja	mirusiosiomis	-	-
viet.	mirusiajame	mirusiuosiuose	mirusiojoje	mirusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. miręs.
• Skiemenys: mi-ru-si

mirusi

1. ta, kuri mirė

Etimologija

<= mirti, miršta, mirė

---