mirsimu

Taip pat žr.: mirsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirsimas, mot. g. mirsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirsimas	mirsimi	mirsima	mirsimos	mirsima	-
kilm.	mirsimo	mirsimų	mirsimos	mirsimų	-	-
naud.	mirsimam	mirsimiems	mirsimai	mirsimoms	-	-
gal.	mirsimą	mirsimus	mirsimą	mirsimas	-	-
įnag.	mirsimu	mirsimais	mirsima	mirsimomis	-	-
viet.	mirsimame	mirsimuose	mirsimoje	mirsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirsimasis	mirsimieji	mirsimoji	mirsimosios	-	-
kilm.	mirsimojo	mirsimųjų	mirsimosios	mirsimųjų	-	-
naud.	mirsimajam	mirsimiesiems	mirsimajai	mirsimosioms	-	-
gal.	mirsimąjį	mirsimuosius	mirsimąją	mirsimąsias	-	-
įnag.	mirsimuoju	mirsimaisiais	mirsimąja	mirsimosiomis	-	-
viet.	mirsimajame	mirsimuosiuose	mirsimojoje	mirsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirsimas, mot. g. mirsima.

mirsimu

1. tas, kurį mirs

Etimologija

<= mirti, miršta, mirė

---