mirštamu

Taip pat žr.: mirštamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirštamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirštamas, mot. g. mirštama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirštamas	mirštami	mirštama	mirštamos	mirštama	-
kilm.	mirštamo	mirštamų	mirštamos	mirštamų	-	-
naud.	mirštamam	mirštamiems	mirštamai	mirštamoms	-	-
gal.	mirštamą	mirštamus	mirštamą	mirštamas	-	-
įnag.	mirštamu	mirštamais	mirštama	mirštamomis	-	-
viet.	mirštamame	mirštamuose	mirštamoje	mirštamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirštamasis	mirštamieji	mirštamoji	mirštamosios	-	-
kilm.	mirštamojo	mirštamųjų	mirštamosios	mirštamųjų	-	-
naud.	mirštamajam	mirštamiesiems	mirštamajai	mirštamosioms	-	-
gal.	mirštamąjį	mirštamuosius	mirštamąją	mirštamąsias	-	-
įnag.	mirštamuoju	mirštamaisiais	mirštamąja	mirštamosiomis	-	-
viet.	mirštamajame	mirštamuosiuose	mirštamojoje	mirštamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirštamas, mot. g. mirštama.

mirštamu

1. tas, kurį miršta

Etimologija

<= mirti, miršta, mirė

---