mesimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mesimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mesimas, mot. g. mesima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mesimas	mesimi	mesima	mesimos	mesima	-
kilm.	mesimo	mesimų	mesimos	mesimų	-	-
naud.	mesimam	mesimiems	mesimai	mesimoms	-	-
gal.	mesimą	mesimus	mesimą	mesimas	-	-
įnag.	mesimu	mesimais	mesima	mesimomis	-	-
viet.	mesimame	mesimuose	mesimoje	mesimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mesimasis	mesimieji	mesimoji	mesimosios	-	-
kilm.	mesimojo	mesimųjų	mesimosios	mesimųjų	-	-
naud.	mesimajam	mesimiesiems	mesimajai	mesimosioms	-	-
gal.	mesimąjį	mesimuosius	mesimąją	mesimąsias	-	-
įnag.	mesimuoju	mesimaisiais	mesimąja	mesimosiomis	-	-
viet.	mesimajame	mesimuosiuose	mesimojoje	mesimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mesimas, mot. g. mesima.

mesimus

1. tas, kurį mes

Etimologija

<= mesti, meta, metė

---