mesiančiu

Taip pat žr.: mesiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mesiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mesiantis, mot. g. mesianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mesiąs, mesiantis	mesią, mesiantys	mesianti	mesiančios	-	mesią
kilm.	mesiančio	mesiančių	mesiančios	mesiančių	-	-
naud.	mesiančiam	mesiantiems, mesiantiem	mesiančiai	mesiančioms, mesiančiom	-	-
gal.	mesiantį	mesiančius	mesiančią	mesiančias	-	-
įnag.	mesiančiu	mesiančiais	mesiančia	mesiančiomis	-	-
viet.	mesiančiame, mesiančiam	mesiančiuose, mesiančiuos	mesiančioje, mesiančioj	mesiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mesiantysis	mesiantieji	mesiančioji	mesiančiosios	-	-
kilm.	mesiančiojo	mesiančiųjų	mesiančiosios	mesiančiųjų	-	-
naud.	mesiančiajam	mesiantiesiems	mesiančiajai	mesiančiosioms	-	-
gal.	mesiantįjį	mesiančiuosius	mesiančiąją	mesiančiąsias	-	-
įnag.	mesiančiuoju	mesiančiaisiais	mesiančiąja	mesiančiosiomis	-	-
viet.	mesiančiajame	mesiančiuosiuose	mesiančiojoje	mesiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mesiantis, mot. g. mesianti.

mesiančiu

1. tas, kuris mes

Etimologija

<= mesti, meta, metė

---