menkinama

Taip pat žr.: menkinamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkinama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkinamas, mot. g. menkinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinamas	menkinami	menkinama	menkinamos	menkinama	-
kilm.	menkinamo	menkinamų	menkinamos	menkinamų	-	-
naud.	menkinamam	menkinamiems	menkinamai	menkinamoms	-	-
gal.	menkinamą	menkinamus	menkinamą	menkinamas	-	-
įnag.	menkinamu	menkinamais	menkinama	menkinamomis	-	-
viet.	menkinamame	menkinamuose	menkinamoje	menkinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinamasis	menkinamieji	menkinamoji	menkinamosios	-	-
kilm.	menkinamojo	menkinamųjų	menkinamosios	menkinamųjų	-	-
naud.	menkinamajam	menkinamiesiems	menkinamajai	menkinamosioms	-	-
gal.	menkinamąjį	menkinamuosius	menkinamąją	menkinamąsias	-	-
įnag.	menkinamuoju	menkinamaisiais	menkinamąja	menkinamosiomis	-	-
viet.	menkinamajame	menkinamuosiuose	menkinamojoje	menkinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkinamas.
• Skiemenys: men-ki-na-ma

menkinama

1. ta, kurią menkina

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---