menkinamą

Taip pat žr.: menkinama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkinamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkinamas, mot. g. menkinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinamas	menkinami	menkinama	menkinamos	menkinama	-
kilm.	menkinamo	menkinamų	menkinamos	menkinamų	-	-
naud.	menkinamam	menkinamiems	menkinamai	menkinamoms	-	-
gal.	menkinamą	menkinamus	menkinamą	menkinamas	-	-
įnag.	menkinamu	menkinamais	menkinama	menkinamomis	-	-
viet.	menkinamame	menkinamuose	menkinamoje	menkinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinamasis	menkinamieji	menkinamoji	menkinamosios	-	-
kilm.	menkinamojo	menkinamųjų	menkinamosios	menkinamųjų	-	-
naud.	menkinamajam	menkinamiesiems	menkinamajai	menkinamosioms	-	-
gal.	menkinamąjį	menkinamuosius	menkinamąją	menkinamąsias	-	-
įnag.	menkinamuoju	menkinamaisiais	menkinamąja	menkinamosiomis	-	-
viet.	menkinamajame	menkinamuosiuose	menkinamojoje	menkinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkinamas, mot. g. menkinama.

menkinamą

1. ta, kurią menkina

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---