mėlins

Jotvingių kalba

Pagrindinės spalvos
baltas	?	melns

?	?	?
raudis	zeld	mėlins
wares	zales	?
?	?	?

Tarimas

TFA: ['mė.lins]

Būdvardis

mėlins (vyr. g.)

mėlynas ^(lt) (nau.)

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų prokalbės *mel(n)- („juodas, mėlynas“), iš indoeuropiečių prokalbės *mel- („tamsus, raudonas, purvinas“). Artimai giminiškas prūsų k. melne („mėlynė (sumušimo)“), lietuvių k. mėlynas. Kartu giminiškas latvių k. melns („juodas“), gotų k. 𐌼𐌴𐌻𐌰 (mēla, „rašybos simboliai“), senosios vokiečių aukštaičių k. malon („dažyti, piešti“), vokiečių k. malen („dažyti“), sanskrito मल (mala, „purvinas“), senovės graikų k. μέλας (mélas, „juodas, tamsus“), lotynų k. mulleus („rausvas“).

Kategorijos

Spalvos būdvardžiai

Būdvardžio „mėlins“ linksniavimas (1-oji (as/a/o) linksniuotė)
		Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė		Bevardė giminė
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		mėlins	mėlini	mėlina	mėlinas	mėlino	mėliny
K.		mėlinas	mėlinun̄	mėlinas	mėlinun̄	mėlinos	mėlinun̄
N.		mėlinu	mėlinams	mėlinai	mėlinams	mėlinu	mėlinoms
G.		mėlinan̄	mėlinan̄s	mėlinan̄	mėlinan̄s	mėlinon̄	mėlinon̄s
Įn.		mėlinu	mėlinais	mėlina	mėlinams	mėlinu	mėlinims
Vt.	Vi.	mėlinei	mėlinesu	mėlinoj	mėlinosu	mėlinei	mėlinesu
	Kr.	mėlinan	mėlinasna	mėlinan	mėlinasna	mėlinuon	mėlinuosna
	Gr.	mėlinepi	mėlinespi	mėlinopi	mėlinospi	mėlinepi	mėlinespi
	Ar.	mėlinap	mėlinump	mėlinap	mėlinump	mėlinuop	mėlinump
Š.		mėlinas!	mėlini!	mėlina!	mėlinas!	mėlinon̄!	mėliny!

Prieveiksmis
mėlini

Būdvardžio „mėlins“ įvardžiuotinės formos ir laipsniavimas (vns. V.)
	Įvardžiuotinės f.	Nelyginamasis l.	Aukštesnysis l.	Aukščiausiasis l.	Visų aukščiausiasis l.
Vyr. g.	mėlinses esmėlins	mėlins	mėlinesnas	mėlinimas mėlinims	wismėlinimas wismėlinims wisun̄ mėlinimas wisun̄ mėlinims pats mėlinimas pats mėlinims
Mot. g.	mėlinajei eimėlina	mėlina	mėlinesna	mėlinima	wismėlinima wisun̄ mėlinima pati mėlinima
Bev. g.	mėlinotat tatmėlino	mėlino	mėlinesno	mėlinimo	wismėlinimo wisun̄ mėlinimo pate mėlinimo