lažinusiu

Taip pat žr.: lažinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lažinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažinęs, mot. g. lažinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinęs	lažinę	lažinusi, lažinus	lažinusios	-	lažinę
kilm.	lažinusio	lažinusių	lažinusios	lažinusių	-	-
naud.	lažinusiam	lažinusiems	lažinusiai	lažinusioms	-	-
gal.	lažinusį	lažinusius	lažinusią	lažinusias	-	-
įnag.	lažinusiu	lažinusiais	lažinusia	lažinusiomis	-	-
viet.	lažinusiame	lažinusiuose	lažinusioje	lažinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinusysis	lažinusieji	lažinusioji	lažinusiosios	-	-
kilm.	lažinusiojo	lažinusiųjų	lažinusiosios	lažinusiųjų	-	-
naud.	lažinusiajam	lažinusiesiems	lažinusiajai	lažinusiosioms	-	-
gal.	lažinusįjį	lažinusiuosius	lažinusiąją	lažinusiąsias	-	-
įnag.	lažinusiuoju	lažinusiaisiais	lažinusiąja	lažinusiosiomis	-	-
viet.	lažinusiajame	lažinusiuosiuose	lažinusiojoje	lažinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažinęs, mot. g. lažinusi.

lažinusiu

1. tas, kuris lažino

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---