lažinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lažinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažinęs, mot. g. lažinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinęs	lažinę	lažinusi, lažinus	lažinusios	-	lažinę
kilm.	lažinusio	lažinusių	lažinusios	lažinusių	-	-
naud.	lažinusiam	lažinusiems	lažinusiai	lažinusioms	-	-
gal.	lažinusį	lažinusius	lažinusią	lažinusias	-	-
įnag.	lažinusiu	lažinusiais	lažinusia	lažinusiomis	-	-
viet.	lažinusiame	lažinusiuose	lažinusioje	lažinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinusysis	lažinusieji	lažinusioji	lažinusiosios	-	-
kilm.	lažinusiojo	lažinusiųjų	lažinusiosios	lažinusiųjų	-	-
naud.	lažinusiajam	lažinusiesiems	lažinusiajai	lažinusiosioms	-	-
gal.	lažinusįjį	lažinusiuosius	lažinusiąją	lažinusiąsias	-	-
įnag.	lažinusiuoju	lažinusiaisiais	lažinusiąja	lažinusiosiomis	-	-
viet.	lažinusiajame	lažinusiuosiuose	lažinusiojoje	lažinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažinęs, mot. g. lažinusi.
• Skiemenys: la-ži-nus

lažinus

1. ta, kuri lažino

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---

Padalyvis

lažinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: lažinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
lažinant	lažinus	lažindavus	lažinsiant

• Skiemenys: la-ži-nus

lažinus

1. susijęs su veiksmu lažinti, lažina, lažino

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---