Pereiti prie turinio

kraugis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Jotvingių kalba[taisyti]

Pilkoji varna

Tarimas[taisyti]

  • TFA: ['kraũ.gis]

Daiktavardis[taisyti]

kraugis (mot. g.)

  1. varna (lt) (sen.)
Daiktavardžio kraugis linksniavimas
(6-oji (is) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. kraugis kraugys
K. kraugis kraugiun̄
N. kraugei kraugims
G. kraugin̄ kraugin̄s
Įn. kraugi kraugims
Vt. Vi. kraugy kraugysu
Kr. kraugyn kraugysna
Gr. kraugypi kraugyspi
Ar. kraugyp kraugiump
Š. kraugi! kraugys!

Etimologija[taisyti]

Etimologija neaiški. Yra trys hipotezės, paaiškinančios šio žodžio kilmę: 1) šis žodis yra skolinys iš vidurinės vokiečių aukštaičių k. kra, krae arba krawe; 2) šis žodis yra kilęs nuo indoeuropiečių prokalbės *ḱorh₂- ir todėl giminiškas lotynų k. cornix („varna“); 3) šis žodis yra susijęs su kraujo ir gerimo sąvokomis, apibūdinantis varnų matinimąsi lavoniena (jotvingių gyvavimo laikai – karo ir negandų laikai). Ši hipotezė, tačiau, turi ryškią silpnybę: jotvingių kalbos žodis reiškiantis „gerti“ yra „terd“, todėl jį sunku sieti su šio žodžio galūnę -gis.

Kategorijos[taisyti]