kilusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kilusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kilęs, mot. g. kilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kilęs	kilę	kilusi, kilus	kilusios	-	kilę
kilm.	kilusio	kilusių	kilusios	kilusių	-	-
naud.	kilusiam	kilusiems	kilusiai	kilusioms	-	-
gal.	kilusį	kilusius	kilusią	kilusias	-	-
įnag.	kilusiu	kilusiais	kilusia	kilusiomis	-	-
viet.	kilusiame	kilusiuose	kilusioje	kilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kilusysis	kilusieji	kilusioji	kilusiosios	-	-
kilm.	kilusiojo	kilusiųjų	kilusiosios	kilusiųjų	-	-
naud.	kilusiajam	kilusiesiems	kilusiajai	kilusiosioms	-	-
gal.	kilusįjį	kilusiuosius	kilusiąją	kilusiąsias	-	-
įnag.	kilusiuoju	kilusiaisiais	kilusiąja	kilusiosiomis	-	-
viet.	kilusiajame	kilusiuosiuose	kilusiojoje	kilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kilęs, mot. g. kilusi.
• Skiemenys: ki-lu-sį

kilusį

1. tas, kuris kilo

Etimologija

<= kilti, kyla, kilo

---