kiltus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kiltus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kiltas, mot. g. kilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kiltas	kilti	kilta	kiltos	kilta	-
kilm.	kilto	kiltų	kiltos	kiltų	-	-
naud.	kiltam	kiltiems	kiltai	kiltoms	-	-
gal.	kiltą	kiltus	kiltą	kiltas	-	-
įnag.	kiltu	kiltais	kilta	kiltomis	-	-
viet.	kiltame	kiltuose	kiltoje	kiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kiltasis	kiltieji	kiltoji	kiltosios	-	-
kilm.	kiltojo	kiltųjų	kiltosios	kiltųjų	-	-
naud.	kiltajam	kiltiesiems	kiltajai	kiltosioms	-	-
gal.	kiltąjį	kiltuosius	kiltąją	kiltąsias	-	-
įnag.	kiltuoju	kiltaisiais	kiltąja	kiltosiomis	-	-
viet.	kiltajame	kiltuosiuose	kiltojoje	kiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kiltas, mot. g. kilta.
• Skiemenys: kil-tus

kiltus

1. tas, kurį kilo

Etimologija

<= kilti, kyla, kilo

---