kilsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kilsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kilsimas, mot. g. kilsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kilsimas	kilsimi	kilsima	kilsimos	kilsima	-
kilm.	kilsimo	kilsimų	kilsimos	kilsimų	-	-
naud.	kilsimam	kilsimiems	kilsimai	kilsimoms	-	-
gal.	kilsimą	kilsimus	kilsimą	kilsimas	-	-
įnag.	kilsimu	kilsimais	kilsima	kilsimomis	-	-
viet.	kilsimame	kilsimuose	kilsimoje	kilsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kilsimasis	kilsimieji	kilsimoji	kilsimosios	-	-
kilm.	kilsimojo	kilsimųjų	kilsimosios	kilsimųjų	-	-
naud.	kilsimajam	kilsimiesiems	kilsimajai	kilsimosioms	-	-
gal.	kilsimąjį	kilsimuosius	kilsimąją	kilsimąsias	-	-
įnag.	kilsimuoju	kilsimaisiais	kilsimąja	kilsimosiomis	-	-
viet.	kilsimajame	kilsimuosiuose	kilsimojoje	kilsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kilsimas, mot. g. kilsima.
• Skiemenys: kil-si-mu

kilsimu

1. tas, kurį kils

Etimologija

<= kilti, kyla, kilo

---